„Tai ką matai man – nėra tai ką matai, dažnai kas uždengta – tą matai“

‍

Išeivijos tapytojas – grafikas Pranas Gailius daugiau nei šešis dešimtmečius gyveno ir kūrė Paryžiuje ir Provanse. Jo talentą subrandino ir išskleidė vakarietiškoji kūrybinė aplinka, bet mūsų liaudies menas ir Lietuvos prisiminimai jam liko vienu svarbiausių įkvėpimo šaltinių. Pats menininkas viename interviu sakė: „Tai, ką išsinešiau iš Žemaitijos visada su manimi. Mano akys išaugo Prancūzų mene, architektūroje, muzikoje, bet šaltinis – jo negali pakeisti”. 

‍

Nors niekada nesiekė sukurti ilgaamžių meno kūrinių, P. Gailius turėjo išskirtinį talentą prikaustyti žiūrovo bei pašnekovo dėmesį. Jis nuolat akcentavo savo lietuvišką kilmę, o vaikystės prisiminimai iš Lietuvos paliko jo kūriniuose nostalgišką nuotaiką. Novatoriška menininko kūryba, veikiama įvairių šaltinių, nuolat kito. Nebuvo nusistovėjusio vieno braižo – abstraktesnius ciklus keisdavo figūriniai, o šalia tapybos nuolat kūrė grafiką, koliažus. 

‍

P. Gailiaus kūryboje dominuoja gamtos motyvai: nuo žaismingų erdvės detalių iki ženklų, neretai primenančių Rytų meno rašmenis. Pasak tapytojo į abstraktųjį meną jį taip pat pastūmėjo gamta ir jos neišsenkantis gyvybingumas, todėl dailininkas jau daug metų kūrybai atsiduoda stovėdamas basomis kojomis su teptuku rankose Provanso pievose.

‍